- tolinimas
- tólinimas sm. (1) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, tõlinimas (1) Š; N, L → tolinti: 1. DŽ. ║ refl. Rtr, NdŽ, KŽ prk.: Merginos paprastumas, jos tolinimasis nuo viso to, kas galėjo į ją atkreipti viešumos akis, buvo visiems žinomas rš. Pajudino tolinimąsi nuo suaugusios kartos rš. 2. N, KŽ. \ tolinimas; atitolinimas; nutolinimas
Dictionary of the Lithuanian Language.